Pažintis su vaistažolėmis: erškėčiai
- 2009 Rugs 15
Erškėčiai yra dideli, spygliuoti, rausvais žiedais žydintys krūmai. Lietuvoje erškėčių aptinkamos net 9 rūšys. Tačiau labiausiai paplitęs ir didžiausią gydomąją galią turi paprastasis miškinis erškėtis. Erškėčiai dažniausiai auga pamiškėse, pakelėse, šlaituose. Erškėčiai nėra lepūs, jiems tinka įvairus dirvožemis. Erškėčiai žydi gana anksti, gegužės-birželio mėnesiais. Jų žiedai yra ryškūs ir kvapnūs. Erškėtis-vitaminingiausias augalas Lietuvoje. Erškėčio vaisiuose yra nemažai askorbo rūgšties, karotino, vitaminų: P, E, K, K1, B1, B2.Be to, jų vaisiuose gausu cukrų, organinių rūgščių, pektino, mineralinių medžiagų, ypač geležies. Erškėčiai, dėl savo vitaminų gausos, vartojami mažakraujystei gydyti, nuo aterosklerozės, skatina tulžies veiklą. Erškėčių arbata yra labai skani, nedideliais kiekiais rekomenduojama vaikams. Erškėčiai sodinami rudenį arba ankstyvą pavasarį. Sodinti reikia į 40cm gylio ir 40-50cm pločio duobeles. Prieš sodinant , dirvožemį reikia patręšti. Tačiau sodinti galite smėlynuose, žvyruotame dirvožemyje. Erškėčius kasmet reikėtų patręšti organinėmis trąšomis. Erškėčių derlius nuimamas tik tuomet, kai vaisiai gerai prinokę. Nurinkę vaisius iškarto juos džiovinkite 80-90 laipsnių temperatūroje. Geriausiai džiovinimui tinka orkaitė, tik iki galo neuždarykite, palikite nedidelį tarpą, kad oras vėdintųsi. Išdžiūvę vaisiai yra raukšlėti, tamsiai raudoni ar oranžiniai, bekvapiai. Sudžiovintus erškėčio vaisius geriausia laikyti sausoje, vėdinamoje vietoje, medžiaginiuose maišuose.
- Grupė Grožis, sveikata
